Visi turime finansinių tikslų, kuriems pasiekti renkamės įvairius kelius. Jų pasirinkimas priklausomas nuo juo keliaujančio asmens, kuris gali prieiti prie tikrai jį tenkinančio profesinio gyvenimo. Dauguma iš mūsų mano, kad santaupos tai geriausias pasirinkimas tikslui pasiekti. Visgi jos nepasivys infliacijos ir mokesčių, tad viso to pasekmėje reikš žymiai ilgesnį profesinį gyvenimą, paskirtą užsibrėžtam tikslui pasiekti. Prieinama išvados, kad santaupos gali vesti prie finansinės nepriklausomybės.
Investavimas, vedantis iki nepriklausomybės
Investavimas tai vienintelis būdas finansinei nepriklausomybei pasiekti. Su savimi neša priimamos rizikos procesą, galintį ilgesniam laikui pagreitinti turto augimą kriptovaliutų, investicinių fondų ir kt. pasirinkimų būdu. Investavimo taisyklės remiasi laiko horizontu, aktyvų paskirstymu ir susikaupimu ties finansiniais tikslais, kurie, nepriklausomai nuo rinkos ciklų, neturėtų kisti. Pripažinkime, jog dideliam turtui sukurti reikia tikrai daug metų.
Protinga būtų susikurti nuosavą investicinę strategiją, kuri apima filosofiją, valdymo pinigine procesą ir pamatinius rėmus. Tad reikia apgalvotai rinktis investicijas pagal atsparumą rizikai ir, jeigu įmanoma, susikurti portfolio, naudojantis patirties turinčio finansų patarėjo nuorodomis arba patikimu produktu, tokiu kaip „Ripple” paketas. Su šiuo produktu būtina ilgesnį laikotarpį (mažiausiai penkerius metus) laikytis piniginės paskirstymo ir periodiškai jį stebėti.
Investoriai dažnai rodydavo pinigų grąžinimo iš aktyvų klasės, nukreiptos į riziką (pvz.: kriptovaliutų), tendenciją ir perkėlimo jų į saugią aktyvų klasę sulėtėjimo periodu. Tokie veiksmai veda prie to, kad investoriai nedalyvauja jokioje naudoje, net ir žymiai pagerėjusiai situacijai.
Kriptovaliutos… ateities aktyvai
Kai kurie ekonomikos analitikai pranašauja, kad ateis dideli pokyčiai kriptovaliutų pasaulyje, kai tik į rinką pateks instituciniai pinigai.
Gali būti, kad kriptovaliutos bus įvestos į „Nasdaq” rinką, kas papildomai padidins „blockchain” tikimybę bei panaudojimus kaip alternatyvą įprastoms valiutoms. Kiti pranašauja, kad viskas, ko reikalauja kriptovaliuta, tai biržoje prekiaujami fondai (ETF ). ETF tikrai palengvintų žmonėms investuoti į „Bitcoinus”, tačiau ir toliau privalo egzistuoti poreikis investuoti į kriptovaliutas, kurios galbūt nebus automatiškai generuojamos fondų pagalba.
Dabartinės kriptovaliutos kovoja su kai kuriais apribojimais. Vienu tokių yra gerai žinomas faktas, kad kažkieno skaitmeninė fortūna dėl kompiuterinės avarijos gali būti ištrinta, o virtualus iždas programišiaus apiplėštas. Visa tai laikui bėgant bus galima nukauti technologijų progreso dėka. Sunkiau bus nugalėti pagrindinį paradoksą, neraminantį kriptovaliutas – kuo jos populiaresnės, tuo daugiau valdžios reguliavimų ir kontrolių pritraukia, kas pakerta pagrindinę egzistavimo prielaidą.
Nors prekybininkų, priimančių kriptovaliutas skaičius pastoviai auga, vistiek sudaro mažumą. Norint, kad kriptovaliutos būtų plačiau naudojamos, pirmiausiai turi pasiekti visuomeninį vartotojų priėmimą. Visgi santykinis jų sudėtingumas, lyginant su tradicinėmis valiutomis, galimai atgrasys daugumą žmonių, bet, žinoma, ne technologus.
Kriptovaliuta, kuri siekia tapti pagrindinės finansinės sistemos dalimi, gali būti priversta išpildyti labai įvairius kriterijus. Turėtų būti matematiškai komplikuota (apsaugos nuo sukčiavimo ir programišių atakų tikslais), bet lengvai suprantama vartotojams; decentralizuota, tačiau su atitinkama apsauga ir vartotojų saugumu; išlaikanti vartotojų anonimiškumą, nebūnant mokesčių slėpimo kanalu. Tai dideli reikalavimai, tačiau augantis kriptovaliutų skaičius reiškia, kad kažkuriai pagaliau pavyks įšokti į atitinkamą rinkos vietą.
Susipažink su žaidimo taisyklėmis
Rekomenduojama laikyti mažiausiai šešių mėnesių kasdieninę vertę kaip avarinį fondą ir išdėstyti instrumentuose su gana aukšto sklandumo rodikliu. Tikrai būtų labai neprotinga kaupti didelę investicijos dalį instrumentuose su žemo sklandumo rodikliu.
Visiškai nerekomenduojama imti naujų kreditų, nebent toks pasirinkimas sietųsi su būtinybe. Kiekviena neišmokėta paskolos dalis gali neigiamai paveikti kreditiningumą ateityje. Iš tiesų kiekvienas investuotojas privalo stengtis išmokėti savo įsipareigojimus, pradėdamas nuo didesnių palūkanų paskolų, tokių kaip kreditinių kortelių skolos, siekdamas sumažinti finansinę naštą.
Nepriklausomai nuo to, ar esant kraštutiniam optimizmui arba pesimizmui, rinkos galiausiai grįžta prie protingesnių, ilgalaikių vertinimo lygių. Ryšium su šia teorija, grąžinimai ir kainos sugrįžta į vietą, iš kurios išėjo — bendrai laikas sugrąžina rinką į ankstesnę būseną. Tad, jeigu akcentuojant individualius investuotojus, pamoka yra aiški: reikia turėti planą ir jo laikytis. Verta pasverti viską, kas vyksta rinkoje ir panaudoti geriausią savo priimtą sprendimą.
Net tarp investuotojų, kurie pasiekia didžiausią sėkmę, sklando tendencija, jog reikia tikėti, kad kai viskas eina jų naudai, pelnas yra beribis. Tai yra netiesa ir niekas nesitęsia amžinai, ypač finansų pasaulyje. Nepaisant to, kokia naudinga dabar rinka, neverta tikėtis, kad taip bus visada.
Mokymas — raktas į sėkmę
Svarbiausia investicija, kokią galima padaryti, tai investuoti į save ir turbūt vienu geriausių būdų tai padaryti yra mokslo pasirinkimas apie asmeninius finansus. Geras valdymas finansais užtikrina geresnę poziciją, kai netikėtai atsiranda išlaidų arba netenkama darbo. Šiuo pasirinktu sprendimu lengviau susidoroti su įsiskolinimu arba užinvestuoti pinigus pensijai.
Kita vertus blogas pinigų valdymas gali daug kainuoti, pavyzdžiui, žemas kredito balas reiškia aukštesnes palūkanas kreditinei kortelei, automobilio ar hipotekos paskolai ir ne tik. Kuo didesnės palūkanos, tuo daugiau reikia sumokėti už tą, už ką perkama, lyginant su tuo, kuris turi gerą kreditingumą.
Nuosavus finansus reikia taip tikrinti, kaip kiekvienas iš mūsų reguliariai kontroliuoja savo sveikatą pas savo pirmo kontakto gydytoją. Taip pat svarbu, kad investiciniai tikslai būtų pasiekiami. Jeigu trūksta idėjos galima pradėti nuo mažų tikslų, norint įgauti investavimo įgūdžių. Kuo investuotojas jaunesnis, tuo didesnė sudėtinės palūkanos nauda.
Ateities mokslas
Kiekvienas gali išmokti, kaip tapti sumaniu investuotoju, ypatingai apsišarvavus atitinkamais įrankiais ir ištekliais.
Jeigu kažkas nuspręs prisisavinti nurodymus ir strategijas, būtinus protingoms investicijoms atlikti, tegul pirmiausiai pagalvoja, kaip mėgsta mokintis. Ar praktinis priėjimas prie teorijos mielesnis, ar informacijos prisisavinimas su mokytojo pagalba atneša rezultatų, einant per sekančius mokslo etapus?
Vėliau išieškomi geriausi pasirinkimai, tinkantys prie išklotinės, biudžeto ir mokymosi stiliaus. Tai gali sietis su dalyvavimu investavimo kurse vietos universitete arba internetinio mokymo užsisakymu. Galima naudotis internetiniu investavimo simuliatoriumi arba peržvelgiant mokymo bibliotekas, kurias siūlo daug įvairių industrinių portalų.
Šiais laikais kiekvienas gali pradėti investuoti, nepriklausomai nuo biudžeto. Tereikia žinoti, kokios rūšies investicijos prieinamos, pagal turimas lėšas. Kai kurie kursai, pavyzdžiui, „Ripple” mokymo paketas, apima investavimo pagrindus, tarp kitko technologiją, strategiją ir analizes. Kiti labiau gilinasi į akcijas ir žaliavas, ar net į tarptautines investicijas.
Žinoma reikėtų rinktis kursą, kuris labiausiai atitinka susidomėjimą ir turimas žinias. Tačiau jeigu dar tik pradedama investuoti, prieinamas yra „Ripple” paketas, kuris turi tikslą išmokyti rinkos pagrindų, jos veikimą ir supažindinti, kaip paskiros investicijų rūšys gali paveikti investuotoją ir jo piniginę.
