„Ripple” tai viena geriausiai žinomų kriptovaliutų, pagal tokį produktą, kaip „Ripple” paketas. Ji turi įdomią ir daugiasiužetę istoriją bei galingą vystymosi potencialą artimiausiu metu.

„Ripple” istorija – kaip atsirado pirmoji kriptovaliuta

Pradžioje „Ripple” buvo labai nutolusi nuo visų kriptografinių technologijų. Originalus prekės ženklo pavadinimas skambėjo „Ripple pay”. Jį sukūrė Ryanas Fuggeris 2004 metais Vankuveryje Kanadoje. Tai įvyko prieš pasirodant pirmajai „Bitcoin” blokų grandinei, kurią tuomet paleido Satoshi Nakamoto. „Ripple pay” nenaudojo jokios „blockchain” technologijos, tačiau turėjo tokį patį tikslą – vartotojams pristatyti įrankius, leidžiančius saugiai atlikti piniginius sandorius visame pasaulyje. Net pats Satoshi Nakamoto žinojo apie šitokią mokėjimo sistemą. Dalindamasis pastebėjimais, sakė: „Ripple” yra įdomi, nes tai vienintelė kitokia sistema, daranti kažką su pasitikėjimu, nukreiptu aukščiau koncentravimosi į centrinį serverį”. Per daugelį metų taip ji ir veikė, tačiau 2012 metais Fuggeris pardavė ją Jedui McCalebui, Arthurui Britto ir Davidui Schwartzui, kurie norėjo ją panaudoti savo skaitmeninių valiutų tinkle ateityje. Nauja įmonė gavo naują pavadinimą „OpenCoin”.

„OpenCoin” sukūrė naują technologiją, panaudodama „Ripple pay” šaltinio kodą, ir pastatė mokėjimų tinklą, paremtą knygomis, skirtoms finansinėms institucijoms. Tais pačiais metais McCalebas – buvęs „Mt.Gox” įkūrėjas – paliko įmonę, įkurdamas „Stellar” ir „Ripple” atšaką naujam „Stellar Lumens” tinklui. Būdamas „Ripple” bendraįkūrėjis turėjo didelį XRP, pirminių monetų tinklo kiekį. Šiuo metu McCalebas jau yra pardavęs 1 milijardą XRP ir dar jų turi daugiau kaip 8 milijardus.

2013 metais įmonė „OpenCoin” buvo perpavadinta „Ripple Labs, Inc”, kuri sukūrė atviro „Ripple Network” šaltinio kodą. 2015 metais pakartotinai buvo pakeistas įmonės pavadinimas, sutrumpintas iki „Ripple”. Nuo 2016 metų „Ripple” turi Niujorko valstijos finansinių paslaugų departamento „BitLicense” licenciją, leidžiančią atlikinėti finansines operacijas su kriptovaliutomis.

Daug metų „Ripple” vystėsi bankininkystės sprendimų srityje, tame tarpe „xRapid” bei „xVia”, kur abu skirti tarpbankiniams mokėjimams siųsti visame pasaulyje. Pirmasis iš jų išskaičiavimams reikalauja XRP, o antrajam nereikia jokios vertės perdavimo priemonės. Tiek vienas, tiek kitas paremtas „xCurrent” — pagrindiniu „Ripple” produktu su atviru šaltininiu kodu.

Naujoviška technologija

„XRP Ledger” (XRPL) nesinaudoja nei „proof-of-work” (PoW), nei „proof-of-stake” (PoS)  algoritmu, kaip šiuo atveju daro „Ethereum 2.0” blokinė grandinė. Vietoje to, „XRP Ledger” remiasi taip vadinama „XRP Ledger Consensus Protocol” konfigūracija, kad galėtų verifikuoti sąskaitų likutį ir atlikinėti sandorius. Lyginant su kitokiomis „blockchain” konsensusų rūšimis, „XRP Ledger” konsensuso protokolas nurodo ryškesnį našumą.

XRP knygą veda nepriklausomi dalyviai. Visi siekia tikslo, kad kiekvienas sandoris baigtųsi sėkmingai, todėl privaloma turėti bendrą patvirtinimą (konsensusą) tarp nepriklausomų validatorių. Validatoriaus veikla tai kiekvienam subjektui prieinama parinktis. Tuomet, kai minėtos „PoW” blokinės grandinės sudaro blokus — suskirstyti visos grandinės segmentai, iš kurių kiekvienas kaupia apibrėžtą informaciją — XRPL sudaro „knygas”.

Kiekviena knyga saugoja tokią informaciją, kaip duomenis, jungiančius ją su ankstesne grandinės knyga, sąskaitų sumas ir pan. Sandoriai ir tinklo pakeitimai turi pasiekti apibrėžtos validatorių skaičiaus sutikimą. Kiekvieno bloko (knygos) patvirtinimas XRP knygoje užima nuo trijų iki penkių sekundžių. Taigi pasiekiamas daug greitesnis nei 10 minučių trunkantis „Bitcoino” blokavimo laikas.

RCL dažnai maišomas su XRP (taip pat vadinamu „Ripple” skaitmeniniu ištekliumi). XRP tai pradinis RCL tokenas, naudojamas tarp skirtingų valiutų siuntimams tinkle palengvinti.

Pradžioje sukurta 100 milijardų XRP vienetų. Pagal protokolą šis oficialus skaičius niekada nei nepakils, nei nukris. XRP atsirado prieš įmonės „Ripple Labs” įkūrimą. XRP kūrėjai padovanojo įmonei 80% visų XRP, pasiliekant 20 milijardų vienetų. Šis XRP aspektas yra viena iš priežasčių, dėl kurių bankai ir įmonės perėjo prie skaitmeninės valiutos; negalima jos išsiimti, kadangi ji valdoma centralizuotai.

Viena pagrindinių XRP funkcijų yra būti valiutos tarpininku. Tradicinės išskaičiavimo sistemos naudoja USD, kaip bendrą pinigų perskaičiavimo valiutą. XRP suprojektuotas siekiant surasti dolerio pakaitalą, kuris siūlomas finansinių institucijų išskaičiavimams. Perskaičiuojant patikėtos valiutos vertę į skaitmeninę XRP, o ne USD, išeliminuojamas kurso mokestis ir marža, taip pat sutrumpėja pakeitimo laikas.

XRP ir „Ripple” tam tikra prasme yra priklausomos viena nuo kitos. Pačiame pagrindiniame lygyje „Ripple” vertinimas yra neišskiriamai susijęs su XRP kaina rinkoje, kadangi „Ripple” yra daugelio tokenų savininkas. Praeitais metais „Ripple” nusprendė sąlyginio deponavimo sąskaitoje patalpinti 55 milijardus XRP tokenų ir geranoriškai nuleido kainą, kad kiti tinklo vartotojai vieną dieną nemestų visų savo XRP tokenų. „Ripple” planuoja parduoti tuos tokenus XRP depozitu naujiems tinklo dalyviams. Kuo didesnė XRP kaina, tuo „Ripple” gali pelnytis daugiau pinigų juos pardavus.

Kiekvienas RCL atliktas sandoris naikina mažytę XRP dalį (vidutinis mokestis tai 0,0001 XRP). Šie sandorio kaštai turi tikslą apsaugoti nuo brukalų arba panašaus tipo atakų, kaip „paslaugos atsisakymas” tinkle. Mokestis nėra pervedamas nei vienai iš šalių; XRP naikinamas visam laikui. Kadangi egzistuoja apibrėžtas XRP tokenų skaičius, tad ir nedidelis XRP eliminavimas prie kiekvieno sandorio daro įtaką XRP mažėjančiam prieinamumui. XRP savininkai per ilgą laiką gaus pelną, kadangi šis trūkumas padidins jų tokenų vertę.

Sandorio RCL mokestį galima pritaikyti ir pakeisti įvedus pataisas. Svarbiausia, kad su XRP vertės didėjimu augantis naikinamų XRP kiekis su kiekvienu sandoriu mažėja. Nors negalima numatyti, kada tiksliai XRP nustos egzistuoti, drąsiai galima teigti, kad tai neįvyks artimiausiu metu. Sąmatos svyruoja nuo dešimtmečių iki kelių šimtų metų — taigi labai ilgai. Tiesa, kad „Ripple” įvedė XRP mokesčių išklotinės elastingumą, tuo pačiu tikina, kad sieks mokesčio kainų sumažinimo pagal didėjančią sandorių apimtį, kad būtų išlaikytas protokolo ilgalaikiškumas.

Kilimas ir kritimas

Neseniai vykusio kriptovaliutų kainos kilimo metu „Ripple” dažniausiai pasilikdavo nuošalyje, bet šiuo metu atgijo. Pastebėtas ryškus kainų pakilimas net 84 procentais iki 0,51 USD. Kriptovaliuta dvigubinasi kaip mokėjimo tinklas ir jos kaina šiais metais pakilo iki beveik 7500%. Jos rinkos kapitalizacija paaugo iki 17 milijardų dolerių, kai šių metų pradžioje siekė tik 237 milijonus.

„Ripple” kainų šoktelėjimui įtakos turėjo Rytuose paskelbta informacija apie Japonijos ir Pietų Korėjos planus pradėti testuoti technologijas, siekiant sutrumpinti laiko rėmus ir kaštus susijusius su tarptautiniais lėšų siuntimais tarp šių šalių. Testus žadama atlikti per abiejų valstybių bankų konsorciumą ir jie truks iki sausio 31 dienos. Tikimasi, kad tai padės pritraukti iki 60% santaupų, lyginant su konvencionaliais metodais.

„Ripple” mokėjimų tinklas turi virš 100 savo paslaugas testuojančių klientų. Šio mėnesio pradžioje „Financial Times” patalpintame interviu su Europos įmonių vadybos direktoriumi Danieliumi Aranda, rašoma, kad 75 iš visų klientų jau perėjo testus ir gali imtis gamybos. Kriptovaliutos kainos pakilimas padidina jos efektus tinkle. Taip pat gali padėti įmonei padidinti dolerių rezervus ateinančiam verslo vystymuisi. „Ripple” prisijungia prie daugelio kitų kriptovaliutų, kurios pasiekė solidų pelną per pastarąsias kelias dienas ir padidino bendrą kriptovaliutų rinkos bendrą kapitalizaciją virš 500 milijardų dolerių. Tai jau antras didelis kainos pakilimas. Panašų pasišokėjimą kriptovaliuta patyrė gegužę, kai jos kaina per trumpesnį nei 10 dienų laikotarpį padidėjo trigubai: nuo 0,13 USD iki 0,39 USD. Toks kainų sudrebinimas įvyko kriptovaliutų kainų pakilimo metu visame pasaulyje.

Atrodo, kad nepaisant sunkumų, „Ripple” laukia daug žadanti ateitis. Verta sekti tolimesnį šios valiutos ir ją supančios sistemos vystymąsi.

Leave a comment